Vairavimas
Kasdien matau, kaip važinėja broliai lietuviai ir seserys lietuvės.
Išskirčiau tokias pagrindines tendencijas lietuviškose automobilių spūstyse:
- privalu važiuoti bet kuria laisvesne (nesvarbu, kad ji skirta daryti posūkį, viešajam transportui ir t.t.) arba priešpriešine eismo juosta dideliu greičiu kol įmanoma ir avariniu būdu kam nors skubiai užkišti priekinį sparną – stovėti bendroje eilėje yra tiesiog pažeminimas.
- tas, kas laikydamasis eismo taisyklių bando persirikiuoti iš greitėjimo juostos į dešinę eismo juostą nėra vertas vairuotojo teisių ir negali būti praleistas (būtinas avarinis priekinio sparno užkišimas arba įlėkimas dideliu greičiu ir “dėjimas” ant stabdžių).
- jeigu matyti, kad degant žaliam šviesoforo signalui nepavyks pravažiuoti sankryžos dėl joje (ar už jos) esančios spūsties, vis tiek būtina įvažiuoti į sankryžą ir ten stovėti (nesvarbu, kad kitiems kelias yra užblokuojamas).
Ir pora bendrų pastebėjimų:
- jeigu aplink nėra policijos, galima važiuoti tiek per geltoną, tiek ir per raudoną šviesoforo signalus.
- kuo brangesnis automobilis, tuo mažiau kelių eismo taisyklių galioja.
- dešinė eismo juosta skirta vežimams, mokiniams ir šiaip nesusipratusiems.
- manevruojant posūkio signalas rodomas tik pradėjus manevrą arba apskritai nerodomas.
- pastebėta nauja (2007-12) tendencija – jeigu jums vis dėlto kas nors “užlindo” prieš pat nosį, nesibodėkite išlipti iš automobilio ir duokite užlindusiam į snukį. Čia, su sąlyga, kad tas, kuris “užlindo”, yra už jus silpnesnis arba esate ginkluotas iki ausų.
Pastabėlė: pateikti vertinimai yra asmeninė nuomonė, humoristinio pobūdžio ir nieku gyvu neskatina taip elgtis!
